10 klausimų iš internetų Klaipėdos lėlių teatro žmogui

Klausimai Aušrytei

DOSJĖ:

Aušra Bakanaitė. Klaipėdos lėlių teatre – režisierė, aktorė.

Zodiako ženklas: vėžys
Išsilavinimas: suteiktas žmonių ir aplinkos
Mėgstamiausia spalva: būsenos
Svajonių vaidmuo: tas, kuris praturtintų… nebutinai teatre
Gyvenimo šūkis: gyvenk, nes mirsi

1. Koks mėgstamiausias tavo filmas? Kodėl?
(pauzė)
Nežinau, ar turiu dabar mėgstamiausią.
Nes labai daug gerų yra. Ir labai priklauso nuo nuotaikos (šypsosi).
(pauzelė)
Taip, esu kai kuriuos filmus labai daug kartų peržiūrėjusi, bet kad būtų mėgstamiausias mėgstamiausias ir tobulas tobulas, ir visada bet kada galėčiau jį žiūrėti – tai greičiausiai tokio nėra. Buvo kažkada, kad liepos 12 d. visada žiūrėdavau apie Modiglianį filmą, nes jis man tiesiog gražus. Ten yra Žanos Hebuterne frazė, kuria ir prasideda filmas: „Ar jūs kada nors mylėjot ką nors taip stipriai, kad pasmerktumėte save amžinybei pragare?“ Man tai vis patikdavo. Bet tikrai čia nėra megstamiausias ar tobulas, ar kažkas t o k i o. Tai va.
Bet šiaip man filmai labai patinka.

2. Koks įvykis ar įvykiai iš esmės pakeitė tavo gyvenimą?
Įvykis.
Ar įvykiai.
Iš esmės pakeitė mano gyvenimą.
(pauzelė)
G i m i m a s.
(juokiasi)
Toks įvykis, man atrodo, buvo. Kai atsiduri šiame pasaulyje. Tai greičiausiai pakeičia.
(pauzė)
hm.
Pirma meilė. Labai. Kažkaip kitaip pradedi į viską žiūrėti, kažkokių keistų dalykų atsitinka.
Išsikraustymas iš namų. Iš šeimos, iš tėvų.
(pauzė, nusijuokia)
Pirmas nuvažiavimas ant amerikietiškų kalnelių – jetusmarija, galvojau, jeigu dabar neužsimušiu, tai tikrai neužsimušiu niekada gyvenime. Nu gal kad ne „niekada gyvenime“, bet tada atrodė, jog viskas įmanoma.
Yra daug smulkių įvykių, kuriuos nuolat prisimenu. Pavyzdžiui, kai einu pasivaikščioti su tėčiu ir yra aplinkui visur visur sniegas, ir tokie sausi stagarai iškilę, ir jisai taip paima, kažką kalba, paima ir padega su žiebtuvėliu, ir dega tie stagarai. Ir slenka ugnis. Aš nežinau, ar tai pakeitė mano gyvenimą, bet yra daug įvykių, kurie tiesiog užsilieka. Gal ką nors pakeičia tuose lygiuose, kurių aiškiai ir tiksliai negali įvardinti. Tai va.

3. Ar galima pasiekti tiesą nekovojant?
Kas yra tiesa?
Na.
(ilga pauzė)
Asmeninę tiesą?
(pauzelė)
Na, man atrodo, kad yra asmeninė tiesa, kurios priešingybė gali būti irgi tiesa (tiesiog tai yra kito asmens tiesa), ir greičiausiai yra kažkokia didesnė tiesa, kurios priešingybė yra netiesa. Bet aš nežinau, ar ta didesnė tiesa iš viso yra tiesa. Tai. Jeigu kalbant apie asmeninę tiesą, aš iš viso nežinau, kam tos tiesos siekti – jeigu yra tiesa, tai ir yra tiesa. Nes tiesa yra neapčiuopiama.
Jeigu man yra raudona, o kitas mato ką mėlyną, bet vadina raudona, tai kur čia ta tiesa?
Pradėjo smegenyse spirgėti kažkiek laideliai (šypsosi).
Man atrodo, kad tiesa tiesiog yra. Bet kai nori, kad tavo tiesa būtų kito žmogaus tiesa, tada prasideda kova. Tačiau ar ji iš tikrųjų yra tiesa, to niekas nežino. Tai čia toks.
O tiesa tiesa, ta didesnė, kurios priešingybė yra netiesa – man atrodo, jinai tiesiog egzistuoja, tu su ja nepakovosi.
Nors daug įdomių dalykų būna, kai kažkas kovoja.
Tai va.

4. Jei iš savo klaidų mokomės, kodėl taip bijome klysti?
Pirmas atsakymas, kuris šovė, kodėl taip bijai klysti – nes bijai, kad ta klaida gali būti paskutinė. Kad po to vyks kažkas negrįžtamo ir tu prarasi ką nors, kas tau patinka dabar.
(pauzė)
Ir tai nėra malonus dalykas – pripažinti savo klaidą (šypsosi). Ir aš suprantu, kad tai yra gerai, ir aš suprantu, kad tai yra pamokos, bet kiekvienas žmogus, man atrodo, nori būti nuolatos ramus, laimingas savo komforto zonoje. Būna momentų, kai galvoji, kad viskas pernelyg normaliai vyksta ir reikia ko nors prisidirbti, bet bet bet. Tos ramybės irgi norisi. O klaidos dažniausiai įneša kaip tik kažkokio bangavimo, neramumo. Tada turi spręsti, galvoti, taisyti arba… O gal net nereikia klaidų taisyti? Gal tiesiog pasileidi ir gyveni toliau. Ir toliau atrasti savo ramybę, bet vis tiek tada, ar ieškoti, ar jinai tiesiog ant tavęs nusėda?
Ir aš nemanau, kad visi bijo klysti. Tikrai yra žmonių, kurie nebijo. Man atrodo, kad nebijojimas klysti yra tam tikra drąsa.
(pauzė)
Bet prieš suklysdamas nežinai, kad suklysi (šypsosi).

5. Kokį prisiminimą labiausiai brangini?
(ilga pauzė)
(pašnibždomis) Labai daug… Labai daug! Man nepatinka išskirstyti, lygiuoti, čia kaip mėgstamiausias filmas, taip ir mėgstamiausias prisiminimas – n e b ū n a taip, kad labiausiai brangini, taigi tu arba prisimeni, arba neprisimeni.
(pauzė)
Lygiuoti, uždėti medalius kažkokius kažkam – ne. Ne tas.
Ir kitą dieną tie prisiminimai greičiausiai būtų visai kitokie, tad tai yra kintantis dalykas.
(ilga pauzė)
Bet, pavyzdžiui, ko tikrai nenorėčiau užmiršti – tai žmonių, kurie man buvo svarbūs ir artimi. Aš visus prisiminimus branginu, kiek jų turiu, kiek neužsimirštu, ir mano viena iš didesnių baimių yra visa tai prarasti. Nes protas žiauriai trapus dalykas. Aš suprantu, kad prisiminimus prarasiu, bet kol gyvenu, norisi juos turėti ir norisi pasišildyti su jais.

6. Nesvarbu, kaip blogai pasisuktų reikalai, ar pagalvoji, kad kažkam gali būti dar blogiau?
(pauzė)
Būna, kad taip pasakau, bet dažniausiai pagalvoju, kad viskas gerai, viskas praeis – juk viskas praeina, tai ir šitas praeis, ir viskas yra gerai, čia man tik dabar blogai, o paskui bus daug geriau.
Arba būna n i e k o – tiesiog guli ir būna n i e k o.
Tad apie tai, kad kažkam yra blogiau – tu tą žinai, tu pasisakai.
Bet šiaip priklauso nuo karto ir koks tas blogumas (šypsosi).

7. Apie ką, tavo nuomone, niekuomet nederėtų juokauti?
Apie viską galima juokauti.
(pauzė)
Taigi neuždrausi tu kažkam kažko.
Tai apie viską.

8. Ką didelė žvakė sako mažai žvakutei?
(juokiasi)
(surimtėja)
(pauzė)
Gal: aš tuoj tave pasivysiu (šypsosi).
A r b a jos tiesiog dega. Gal visai faina žvake būti – degi, degi.
Jeigu uždega kas nors.

9. Kur dabar važiuoja Aušros traukinys?
(atsidūsta, pauzė)
Man atrodo, bus nuoširdžiausia, jeigu pasakysiu vaizdinį, kokį pamačiau, tai: jis važiuoja tarp sienų, nes tenai yra kitos dimensijos, ir makaluojasi, makaluojasi, daužosi visur, bet daužosi ne į k a ž k ą, nesusižaloja, nes visur aplinkui minkšta, bet taip zigzagais į ateitį. Net ne zigzagais, o tokiais raizgalais, kringeliais. Kažkur turi būti mėlynos, kažkur turi būti violetinės…
Ir traukinys turėtų būti toksai senoviškas, joks ne elektrinis, o anglimis pakuriamas, ir priekinės grotelės turėtų vertikalius strypelius ir todėl atrodytų, kad jisai juokiasi. Tai va.

10. Ką darytum, jei sužinotum, kad niekada nemirsi?
Žiauriai liūdėčiau.
Žiauriai liūdėčiau.
(pauzė)
nes (pauzė)
Tu žinai, kad niekad nemirsi, tai reiškia, tu žinai, kad niekada kažko nepasieksi.
(pauzelė)
O kiti žmonės aplinkui irgi niekada nemirtų?
Tik aš?
Tai dar žiauriau liūdėčiau.
(pauzė)
Dabar galvoju, aš tokia egoistė – man įdomu, kas t e n a i. Aš tikiu, kad per mirtį vyksta kažkokie procesai, kuriuos tu norėtum pajausti, kaip ir vaiko gimimas yra kažkokie procesai, kuriuos tu norėtum pajausti, kaip ir meilė pirma yra kažkokie procesai, kuriuos tu norėtum pajausti. Tai man norėtųsi visa tai išgyventi – staiga, užuot išgyvendamas kažkokią savo patirtį, kuri yra teisinga, tiesiog gyventum kaip ąžuolas ir skleistum savo ankstesnę patirtį kitiems, nors net neaišku, ar jos kam nors reikėtų ir ar jinai būtų teisinga. Aš norėčiau mirti. Aš tikrai norėčiau mirti. Ne tai, kad dabar iš karto. Bet viskas turi baigtis, viskas turi turėti savo etapus.
Čia taip imi ir… net užbaigti negali. Ir niekad nesužinai, kaip ten kas.
(pauzelė)
Net jei nieko nėra: miršti ir v i s k a s, aš vis tiek norėčiau mirti. Vis šis tas.
Nors esu beveik tikra, kad mirtis yra dar ne pabaiga, ir tai yra tik proceso dalis, ir etapas kažkoks.
(pauzė)
O paskui turbūt net nebeliūdėčiau, nes o kokia prasmė?
(pauzė)
Šiaip man įdomu, ką aš daryčiau, jei sužinočiau, kad niekada nemirsiu.
Tai yra visai įdomu, bet.
Bet norėčiau mirti (šypsosi).
Tai va.

—

Aušra gimė 1993 m. Kaune . Nuo 2012 m. studijavo Klaipėdos universiteto Menų akademijoje lėlių ir objektų teatro režisūros ir vaidybos specialybę. Nuo 2015 m. dirba Klaipėdos lėlių teatro aktore.
Režisūriniai darbai Klaipėdos lėlių teatre:
2019 m. „Namai“
2017 m. „Malina“
2016 m. „Mama“
2016 m. Teatrinė edukacija „Lėlių teatro magija“

Aktoriniai darbai Klaipėdos lėlių teatre:
2017 m. „Familia“/ rež. V. Kairys
2016 m. „Ieškoma teisybė“/ rež. V. Rozanova
2018, 2017, 2016 m. „Kalėdų senelio namelis“/ rež. G. Radvilavičiūtė
2014, 2015 m. Miego pagalvėlės – sapnų pasakėlės: „Diena/Naktis“, „Vandenynas“, „Žemė“ / rež. D. Savickis