Renata Valčik – (gimė Vilniuje), dailininkė, scenografė, Klaipėdos universiteto Menų fakultetoTeatro katedros lektorė, Lietuvos dailininkų sąjungos, tarptautinės menininkų grupės “Escale” narė.
Studijavo Vilniaus Dailės Akademijoje, Salzburg Summer Art Academy (Austrija), Kunstakademie Dusseldorf (Vokietija), DAMU (Praha, Čekija).
Nuo 1998 metų kūria scenografijas bei kostiumus įvairiuose Lietuvos bei užsienio teatruose, dalyvauja lietuviškose bei tarptautinėse parodose, dirba su kino ir reklamos režisieriais.
Senai senai, kai dar nebuvo teatrų, buvo klajojančios aktorių trupės, kurios keliavo po šiaurės Italiją ir improvizuodamos linksmai pasakojo pamokančias ir pašiepiančias istorijas apie nusistovėjusius socialinius žmonių tipus: kvailą senį, nesąžiningą tarną ar bailį kareivį. Tai buvo profesionalių aktorių trupės, nes ir pats pavadinimas “Commedia dell’arte”- reiškia “Meninė komedija” arba “Profesionalų komedija”, kai buvo vaidinama neparašyta, o suimprovizuota drama. Jokio nustatyto konkretaus pjesės veiksmo, tik labai konkretūs veikėjai su kaukėmis. Tą konkretų veikėją, tiksliau personažą, padėdavo sukurti kaukė. Net jei ir pasikeisdavo aktorius, kaukė nepakisdavo nė kiek. Tai buvo konkretūs personažai: šykštus senis pirklys Pantalone, linksmasis Arlekinas, melagis tarnas Brighella, pasipūtėlis Daktaras, bailus senas Kapitonas , gudri tarnaitė Kolombina ir t.t.
Vaidinimai vykdavo ant laikinų pakylų, dažniausiai tiesiog miesto gatvėse, turgaus aikštėse ir net kartais … karališkuose dvaro rūmuose. Žmonėms labai patikdavo tos juokingosios “Commedia dell’arte” komedijos, tad jos sparčiai ėmė plisti po visą Europą XVI-XVII amžiais. Taip pat šis žanras inspiravo daugelį žinomų vėlesniųjų amžių menininkų: rašytojus Morliere, Marivaux, kompozitorius Rossini, Verdi, Mozart, dailininkus Pater, Watteau …
Šie mano eskizai – tai irgi improvizacija “Commedia dell’arte” tema.
