10 klausimų iš internetų Klaipėdos lėlių teatro žmogui

2019, kovo 17 0 komentarų

Klausimai Gintarei

DOSJĖ:

Gintarė Radvilavičiūtė. Klaipėdos lėlių teatre – meno vadovė, režisierė, dailininkė.
Zodiako ženklas: Raguotas.
Išsilavinimas: Žinau, kad nieko nežinau.
Mėgstamiausia spalva: Atrasti vis naują.
Svajonių spektaklis: Kuris įkvepia.
Gyvenimo šūkis: Meilė visada nugali blogį.

1. Koks tavo pats laimingiausias vaikystės atsiminimas? Kas jį tokiu padaro?
(juokiasi)
(pauzė)
KITAS. (juokiasi)
Vaikystę prisimenu labai ryškiai… Vaikų darželyje renku pūkelius nuo kilimo; suvalgau kaimyno, sėdinčio prie gretimo staliuko, sausainį, paskui keletą valandų stoviu kampe; kaip kiemo vaikams už rublį perku ledų tiek, kiek išeina, kol pardavėja atkalba ir duoda šiek tiek mažiau, tam, kad jų liktų už manęs stovintiems (ledai kainavo 5–6 kapeikas..); beribes pievas kaime pas močiutę ir nedrąsumą…
Nesibaigiantys atradimai…

2. Ar darai tai, kuo tiki, ar bandai tikėti tuo, ką darai?
Ar tu bandai.. Kaip čia?
(pakartoju)
(pauzė)
Sudėtinga…
Ar tu tiki tuo, ką darai?
(pakartoju dar kartą)
(juokiamės)
Tikiu ir bandau. (pauzelė)
Tikiu tuo, ką darau. Arba tikėjimas ateina bedarant. Svarbu ir tikėti, ir daryti. Bet gal dar svarbiau ne tai, ką darai, ar kuo tiki, bet kas vyksta su tavimi, kai tai darai. Vyksta beprotiškos, lėliškos, dramatiškos transformacijos. Nuo beprotiško patikėjimo iki visiškos abejonės.
Bet reikia nesustoti, kad tikėjimas ir vėl sugrįžtų.

Žinai, visas gyvenimas tam, kad išgirstum savo širdies šauksmą, ko tu čia atėjai, ką tu čia darai, dėl ko darai? Turi tikėti ir daryti, kad jį išgirstum, pajustum.
(pašnibždomis) Tai aš stengiuosi.
Ieškau.
(pauzelė)
Nežinau, tikiuosi, kad ne veltui…
Tikiuosi, kad ieškodama įkvepiu kitus. (šypsosi)

3. Jei žmogaus gyvenimas vidutiniškai truktų 40 metų, ką pakeistum savo gyvenime, kad nugyventum maksimaliai įdomų gyvenimą?
Nežinau.
Iš tikrųjų nežinau.
(nusijuokia)
(pauzelė)
Kas yra laikas, kaip jis prasidėjo ir kur mus veda?
Atrodo, kad turėdamas mažiau laiko, imsi gyventi įdomiai ir prasmingai… Nežinau… Trumpesnis laikas geresnio rezultato tikriausiai neduos…
Ar kažką keisdamas neatsidurtum dar didesnėje aklavietėje?
Nei viena iš mūsų nežinome, kiek čia užtruksime, bet nežinau, ar nuo to ž i n o j i m o kas nors pasikeistų.
Kiekvieną dieną užduodu klausimą, ar aš t i k r a i noriu daryti tai, ką darau, ar tikrai esu čia… ar aš kažką pakeisčiau?
Ar aš galiu rinktis? Kas aš esu? Bet atsakymo nežinau…
Tas klausimas ir veda.
Tikriausiai reikia tiesiog gyventi.
Šiandien nieko nekeisčiau.
Norėčiau būti daugiau su sau artimais žmonėmis ir pakeliauti, pamatyti pasaulį, žmones… Kelionėse labiausiai tobulėjame.

4. Kas yra svarbiau: ar atlikti dalykus teisingai, ar atlikti teisingus dalykus?
(pauzė)
Nežinau, ar taip įmanoma. Ar įmanoma v i s k ą teisingai padaryti ir teisingus dalykus. Priklauso nuo požiūrio kampo. Man tai gali atrodyti teisingai, o kitam – visiškai ne. Gal esmė, kad bedarant kuo mažiau padarytum žalos kitam (šypsosi).

5. Jei mažam vaikui galėtum duoti tik vieną patarimą visam likusiam gyvenimui, koks jis būtų?
Daryk. (nusijuokia)
Klysk. Eik pirmyn. Ir niekada nesustok (šypsosi).
Rizikuok.
(pauzelė)
Ir kad…
Kad esi ne vienas. Kad visi nežino. Ir kartais apsimeta drąsiais.
Rizikuok. Bet kokiu atveju. (juokiasi)
Ir klysk.
Klupk, griūk, stokis, ir vėl judėk pirmyn. (šypsosi) Tik su meile ir ne per kitų galvas.

6. Ar spaudi lifto iškvietimo mygtuką daugiau nei vieną kartą? Jei taip, ar tikrai tiki, kad tai pagreitins liftą?
(juokiasi)
Turbūt spaudžiu. (juokiasi) panikos metu daugelis tikriausiai…
Bet – taip. (juokiasi)
Panika ir ramybė – dvi nesuderinamybės.

7. Ar galima be jokio abejonės šešėlio žinoti, kas yra gera, o kas bloga?
Be šešėlio?
Ar be šešėlio galima žinoti?
(be a b e j o n ė s šešėlio……………………..)
Ai, be a b e j o n ė s šešėlio… (nusijuokia) Geras.
Be abejonės šešėlio!
(pauzelė)
Ne
ne
ne.
Ne. Niekada. (juokiasi) ne.
Visada yra abejonė. Ir kai jau atrodo, kad priimi sprendimą, vis tiek ta abejonė sugrįžta… manau, kad abejonė – varomoji jėga. (nusijuokia)

8. Kokiu žmogumi tu žaviesi ir kodėl?
Vienu žmogumi? (juokiasi)
(abi nežinom, bet galvojam, kad galima sakyti viską, ką nori. Taip ir nutariame)
(pauzelė)

Ne, sunku pasakyti vieną žmogų. Visą gyvenimą lydi žmonės, asmenybės, kurias sutinki kasdien, kurios šneka iš praeities; kartais prisilieti prie kūrinio ir per jį pažįsti asmenybę…. Čia ir literatūra, teatras, poezija, muzika, dailė…
Man atrodo, kad gyvenime atsiranda žmonės tam tikromis akimirkomis, galbūt, kada tau labiausiai reikia, ir tarsi jie tave veda… na, palydi tavo kelyje. Kurie įkvepia, pamoko, nuleidžia laipteliu žemyn… tu vėl iš naujo pažįsti save, sužinai naujo apie šalią esantį… Labai gerai, kad mes ne vieni.

9. Ar sutiktum atiduoti 10 savo gyvenimo metų mainais į pasaulinę šlovę ir populiarumą?
Ne.

10. Kodėl lapė vis atsigręžia atgal, kai ją vejasi šuo?
(pauzelė)
(nusijuokia)
(pauzė)

Mes visą laiką gręžiojamės į praeitį, žiūrime, kiek nuėjome. Ką padarėme. Tarsi apibendrinti norime. (šypsosi) Pažiūrėti, kiek nubėgome, ar vertėjo, kas matė, ką sakė. Vertinimas… mes visada esame kažkokie.. bandom kažką vertinti, nors turbūt visiškai jokios nėra prasmės – prasmė yra čia ir dabar džiaugtis ir gyventi. Koks skirtumas, ką pagalvos ar pasakys apie tave, ar kuriame taške yra kitas…
(pauzelė)
Na, esame žmonės, kurie bijo dėl ateities, nors dar niekas neatėjo, ir dėl praeities, nors nieko neįvyko… Vis skaičiuojame: čia tiek nuėjau, tiek padariau, čia tiek nubėgau, tą pasakiau… Norisi tarsi įsirėminti. Kaupti kažkokius dokumentukus, daiktelius, kažką susidėlioti į stalčiukus (šypsosi). O paskui, kai pasižiūri į tuos daiktus… arba: labiausiai pasimato, kai tu išvažiuoji ir sugrįžti, ir tie daiktai dulkėmis apaugę ir visiškai nereikalingi. Ir tada ateina klausimas: kam visa tai?
Kažkaip reikia išmokti būti čia ir dabar. Džiaugtis. Neskubant, ramiai (šypsosi). Girdint šalia esantį.

O šuo vis tiek tave pasivys…

11. Už ką labiausiai esi dėkinga šiam gyvenimui?
(pauzelė)
Savo artimiesiems (nusijuokia).
Tėvams, seneliams, proseneliams, proproproseneliams, kad padovanojo gyvybę ir leido man visa tai patirti.
Mano žmogui, kad kuria kartu su manimi gyvenimą.
Savo mergytei, kad grąžina į vaikystę ir moko stebėti ir stebėtis.
Seseriai už ryšį.
Klaipėdos lėlių teatrui už tikėjimą ir ėjimą kartu.
Visiems mane supantiems žmonėms, kad leidžia būti savimi, padeda skleistis, mokytis, tobulėti, kurti, būti čia ir dabar. Ačiū.

—-
Gintarė Radvilavičiūtė – Klaipėdos lėlių teatro meninės ir edukacinės programos vadovė, kūrybinių veiklų iniciatorė, teatro vizijos įgyvendintoja. Menininkė yra sukūrusi spektaklius ne tik Klaipėdoje, jos kūrybinių darbų yra Vilniaus teatro „Lėlė“, Vilniaus jaunimo teatro, Kauno valstybinio, Liepojos (Latvija) lėlių teatro repertuaruose. Už 2014 m. Vilniaus „Lėlės“ teatre sukurtą spektaklį „Smėlio žmogus“ jo scenarijaus autorė, režisierė ir lėlių kūrėja bei jos kūrybinė komanda pelnė „Auksinį scenos kryžių“ lėlių ir objektų teatro kategorijoje. 2013 m. šiam apdovanojimui menininkė buvo nominuota už Klaipėdos lėlių teatre sukurto spektaklio „Šalia“ scenografiją. Tarptautiniuose lėlių teatro festivaliuose „Aitvaras“, vykusiuose Alytuje, G. Radvilavičiūtės kurti spektakliai „Vienintelė“ (2004 m.), „Vištytė ir gaidelis“ (2005 m.), „Žirafa su kojinėmis“ (2006 m.) pripažinti geriausiais lėlių spektakliais. 2004 m. G. Radvilavičiūtės spektaklis „Vienintelė“ reprezentavo Lietuvos lėlių teatro mokyklą Tarptautiniame lėlių teatro mokyklų festivalyje Baltstogėje (Lenkija), režisierei buvo paskirta Kultūros ministerijos premija už geriausią metų debiutą.
Režisūriniai darbai Klaipėdos lėlių teatre:
2018 m. „Kad tave žąsis“
2017 m. „Tėtis ir jūra“
2015 m. „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“
2013 m. „Sudaužytas kiaušinis“
2012 m. „Raudonkepuraitė“
2012 m. „Šalia“ / spektaklio dailininkė G. Radvilavičiūtė nominuota Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui objektų teatro kategorijoje
2010 m. „Stebuklingas Pelenės laikas“ / spektaklio kūrybinė grupė nominuota Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui lėlių teatrų kategorijoje
2010 m. „Apapa“
2009 m. „Žvėrių karnavalas“ muzikinis lėlių spektaklis kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru
2008 m. „JUOBA“
2008 m. „Ožkelė melagėlė“
2006 m. „Po Betliejaus žvaigžde. Indų pasaka“
2006 m. „Žirafa su kojinėmis“
2005 m. „Angelų pasakos“
2005 m. „Vištytė ir gaidelis“
2004 m. „Vienintelė“ / už šį spektaklį G. Radvilavičiūtė gavo LR Kultūros ministerijos debiutų premiją
2017, 2015, 2013, 2011, 2009, 2007, 2005 m. Tarptautinio lėlių teatrų festivalio „Karakumų asilėlis“ meno vadovė
2019, 2018, 2017, 2016, 2015, 2014, 2013, 2012, 2011 m. „Kalėdų senelio namelio“ režisierė, dailininkė