Pradedame naują sezoną! Būkime lengvi ir balti, tarsi debesys.

Šį sezoną norėjome padaryti ir tą, ir aną. Tačiau tiek vienam, tiek kitam planui nebuvo lemta įvykti. Ir dar vienam, ir dar kitam. Kurį laiką vis galvojome – kaip čia taip neina, kodėl? O tada pagalvojome dar kartą ir pajutome, kad galbūt teatras kaip tik yra tokiame etape, kai verta sustoti ir iš naujo pagalvoti, pergalvoti, pajausti, suprasti, apie ką esame šiandien ir kuo dar galime būti.

Priešais mus gulėjo baltas lapas ir supratome, kad ir mes norime šitaip pabūti, kaip baltas lapas – priimantis, švarus, atviras tam, kas dar tik ateina. Ne tam, kad nubrauktume tai, kas buvo, atvirkščiai – visa, ką jau sukūrėme, yra su mumis. Tiesiog pajutome, kad kartais reikia atsiversti naują puslapį ir palikti jame vietos tam, ko dar nežinome.

Iš tiesų, greitai, tiesiog neįtikėtinai greitai, dar iki rašant šį tekstą, tas lapas priešais mus ir užsipildė – mums atėjo tiesiog nuostabių minčių, ką norime daryti, ką norime keisti, ir kur norime eiti. Ir šis lengvumas mus taip įkvėpė, kad norime balto lapo idėją pasilikti su savimi ir toliau – būti tuo baltu lapu, priimančiu, atviru. Tikinčiu, kad tai, kas ateis, yra reikalinga, galbūt net būtina tam, kad galėtume augti. Suprantančiu, kad net jei kažkas ne pagal planą, gal tai tiesiog ne tas planas.

Būti lapu, kuriame vis dar galima nupiešti ką nors nauja, netikėta; net jei nuo trintuko jau pradilo paviršius, net jei jau flomasteriai neryškiai spalvina. Bet juk visada galima dar paimti akvarelę, guašą, galima priklijuoti kitą lapą ir viską paversti nauja kokybe.

Turbūt visi gyvename stipriame pokyčių laike. Todėl naujajame sezone norime palinkėti lengvumo – visiems ir viskame. Būkime lengvi ir balti, tarsi debesys.

Mylintys –
Klaipėdos lėlių teatro žmonės ir lėlės