ANTRASIS SUSITIKIMAS jau spalio 22 d. 17.30 val. (trukmė – 1,5 val.) – „Lazda turi du galus“.

Dirbtuvės, kuriose pasigaminsite lazdelinę (GABITINĘ (!!!)) lėlę, susipažinsite su jos judėjimo galimybėmis ir išsiaiškinsite, kaip paprasta lazda, rasta šalikelėje, gali virsti lėle.

Skirta vaikams nuo 3 metų. 3–7 metų vaikus turėtų lydėti suaugusysis.
Kaina vienam asmeniui – 20 Eur.

KAIP REGISTRUOTIS?
Registracija tel. +37060386036 arba el. p. leliuedukacija@gmail.com

The post Kviečiame registruotis į kūrybines dirbtuves „Lazda turi du galus“ | Kūrybinių dirbtuvių ciklo „Dirbtuvėlėlės“ dalis appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Kviečiame pasidairyti po mūsų gražųjį repertuarą. Ir susitikime ❤

Bilietukai štai čia: Pirkti bilietą čia

SPALIS

1 d. 18.30 val. marionečių spektaklis KARVĖ YRA MEILĖ 16+

3 d. 12 val. lėlių spektaklis NEPAPRASTA EDVARDO TIULEINO KELIONĖ 3+
4 d. 10 val. ir 11.30 val. interaktyvus judesio ir objektų spektaklis BE GALO, BE KRAŠTO 6–24 mėn.

10 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.
11 d. 12 val. PREMJERA! Interaktyvus spektaklis-žaidimas KĄ VEIKIA JAUSMAI? 3+

15 d. 18.30 val. marionečių spektaklis BUČIUOJANT PELENUS 16+

17 d. 12 val. lėlių spektaklis DĖDULĖ PETSONAS IR JO KATINAS FINDUSAS 4+
18 d. 12 val. lėlių spektaklis RAUDONKEPURAITĖ 3+

24 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.

❤ Mūsų gražųjį SPALIO repertuarą puošia gražusis Gabrielio piešinys! Piešiame save iš naujo ❤

The post SPALIO REPERTUARAS appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Ačiū visiems, buvusiems kartu, ačiū visiems, pasidalijusiems jausmu: ir laime, ir liūdesėliu, ir šypsena, ir rūpestėliu, ir juoku, ir tyla, ir žodžiu, ir atodūsiu, ir apsikabinimu, ir iš širdies į širdį – esame labai laimingi ir dėkingi.

Sveikiname NUOSTABIAUSIĄ kūrybinę komandą!
Režisierė – Karolina Žernytė
Dailininkė – Šarūnė Pečiukonytė
Kompozitoriai: Ieva Baranauskaitė ir Mykolas Baranauskas
Aktoriai: Monika Mikalauskaitė-Baužienė, Donatas Mickūnas, Eva Kavaliauskaitė
Konsultantė terapinių praktikų klausimais – Paulina Kuraitienė

Dalijamės premjeros sutiktuvių akimirkomis.
Nuotraukų autorė Indrė Pix ir iš ragelio

The post Klaipėdos lėlių teatre pasitikome jaukią, mielą, draugišką, apkabinančią interaktyvaus spektaklio-žaidimo „Ką veikia jausmai?“ premjerą appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Lauke lyja, šalta ir nemalonu, o gal kaip tik – šviečia saulė, glosto veidą malonus vėjelis, tik nėra kur eiti, nėra su kuo? Širdyje liūdesėlis, krūtinėje – sutema? Norisi ką nors nuveikti, bet po ranka – tik šiltas pledukas ir arbatos puodelis, tačiau to kaip ir negana? O taip norėtųsi ko nors kito, ko nors labiau, ko nors daugiau, ko nors įkvepiančio, paguodžiančio, užpildančio, išminties šviesa pripildančio? MES JUMS TURIME PUIKIŲ PASIŪLYMŲ!

KĄ VEIKTI?

1. Apsilankyti lėlių ir objektų ekspozicijoje „Lėlių teatras: nuo šviesos iki formos“.

Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre įsikūrusi lėlių ir objektų ekspozicija kviečia leistis į gyvą pažintį su lėlių teatro pasauliu. Čia susitinka įvairių tipų lėlės – šešėlinės, stalo, marionetės, lazdelinės ir pirštininės, atkeliavusios iš Klaipėdos ir Kauno lėlių teatrų archyvinių spektaklių. Per jų formas, judesius ir charakterius turėsite UNIKALIĄ galimybę pažinti, kaip gimsta sceninis lėlių gyvenimas ir kokią emocinę patirtį jis dovanoja žiūrovui.

Kitoje ekspozicijos erdvėje lankytojus pasitinka TAMSA! Taip! Tamsių tamsiausia tamsa, kurioje jūsų rankų šviesa ir objektų šešėliai sukurs patį tikriausią ŠEŠĖLIŲ TEATRĄ! Pasišviesdami žibintuvėliais, lankytojai gali ieškoti šešėlinių formų, eksperimentuoti su šviesa ir kurti savas istorijas ant sienų. Čia eksponuojami objektai iš žiūrovų pamėgtų Klaipėdos lėlių teatro spektaklių „Sudaužytas kiaušinis“ ir „Šalia“.

KAINA: 2 Eur
KADA ir KAIP?
Ekspozicijos lankymo laikas: antradieniais–penktadieniais 10.00–15.00 val.
Būtina iš anksto rezervuoti apsilankymo laiką, likus ne mažiau kaip 4 val. iki atvykimo. Tel. +37060386036 arba el. p. leliuedukacija@gmail.com

2. Atvykti su grupe į teatralizuotą edukaciją.

Priimamos įvairaus amžiaus grupės: ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokyklinio amžiaus vaikai, jaunimas, suaugusieji, senjorai. Priimamos ir pačios įvairiausios kompanijos: kaimynai, tetos, dėdės, bendradarbiai, bendraklasiai, sausio mėnesį gimusieji – laukiami VISI, kam įdomus lėlių teatro menas.

Siūlomos šios teatralizuotos edukacijos: „Lėlių teatro magija“, „Mechaninis stebuklas“, „Iliuzija lėlių teatre“ ir „Kas ta marionetė?“

KAINA: dėl kainos kreiptis el. p. leliuedukacija@gmail.com
KADA ir KAIP?
Teatralizuotos edukacijos rengiamos antradieniais–penktadieniais.
Į edukacijas būtina užsiregistruoti iš anksto. Tel. +37060386036 arba el. p. leliuedukacija@gmail.com

3. Patirti karščiausias naujienas! NAUJIENA 1 – „Dirbtuvėlėlės“.

Kas mėnesį vykstantys kūrybiniai užsiėmimai su Klaipėdos lėlių teatro lėlininkais – gera nuotaika GARANTUOTA. Tai lėlių gamybos dirbtuvės, kuriose galima ne tik pasigaminti lėlę, bet ir iš arčiau susipažinti su lėlių teatro pasauliu bei lėlininko profesija.

Kviečiame registruotis į šias dirbtuves:

• Rugsėjo 17 d. 17.30 val. (trukmė – 1,5 val.) „Nuo savo šešėlio nepabėgsi“. Dirbtuvėse ne tik pasigaminsite NUOSTABIĄ, SAVO, AUTENTIŠKĄ šešėlinę lėlę, sužinosite šešėlių teatro paslaptis, išbandysite įvairius žaidimus su šešėliais, bet ir kursite šešėlines istorijas.

Skirta vaikams nuo 3 metų. 3–7 metų vaikus turėtų lydėti suaugusysis.
Kaina vienam asmeniui – 20 Eur.

• Spalio 22 d. 17.30 val. (trukmė – 1,5 val.) „Lazda turi du galus“. Dirbtuvės, kuriose pasigaminsite lazdelinę (GABITINĘ (!!!)) lėlę, susipažinsite su jos judėjimo galimybėmis ir išsiaiškinsite, kaip paprasta lazda, rasta šalikelėje, gali virsti lėle.

Skirta vaikams nuo 3 metų. 3–7 metų vaikus turėtų lydėti suaugusysis.
Kaina vienam asmeniui – 20 Eur.

• Lapkričio 4 ir 5 d. 10.00 val. (trukmė – 3 val.) „Penki pirštai, o ne vienodi“. Dirbtuvės, kuriose pasigaminsite pirštinines lėles, išmoksite DAUGYBĘ įvairių pirštų žaidimų ir susirasite naujų draugų.

Skirta atostogaujantiems 7–12 metų vaikams.
Kaina vienam asmeniui – 30 Eur.

KAIP REGISTRUOTIS?
Registracija tel. +37060386036 arba el. p. leliuedukacija@gmail.com

4. NAUJIENA 2! Mokytojams pirmūnams, ir visiems, nusiteikusiems į tvarkaraštį įtraukti kiek kitokias pamokas. Pamokas, kurios suteiks daugiau nei ištisa savaitė mokykloje!

Siūlome atvykti į Klaipėdos lėlių teatro edukacinį centrą ir vienai dienai pamokas perkelti į jaukias namelio erdves. Ne tik mokysitės, bet ir susipažinsite su Klaipėdos lėlių teatro lėlininkais, jų darbo ypatumais, galėsite užduoti jums rūpimus klausimus.

KAINA: 100 Eur
KAIP?
Būtina iš anksto rezervuoti laiką. Tel. +37060386036 arba el. p. leliuedukacija@gmail.com

5. Būti Mokytoju, kuris pajuto, kad kiekviena pamoka gali turėti bent truputį magijos.

Nuo 2027 m. mieliesiems pedagogams siūlysime ir specialią profesinio tobulėjimo programą, kurioje VAIZDŽIAI, AIŠKIAI, bet ir JAUKIAI, SUBTILIAI pristatysime lėlių teatro galimybes ugdymo procese.

KAINA, KADA ir KAIP? Daugiau informacijos – nuo 2027 m. vasario 1 d.

The post Galvojate, kaip prasmingai praleisti laiką? Klaipėdos lėlių teatro edukacinis centras serviruoja puikių pasiūlymų! appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Į šiuos klausimus atsakymų ieško naujas sensorinis spektaklis-žaidimas „Ką veikia jausmai?“, įkvėptas Tinos Oziewicz ir Aleksandros Zając to paties pavadinimo knygos. Spektaklio režisierė Karolina Žernytė pasakoja, kad knyga tapo kūrybinio ieškojimo pradžia: „Mus papirko knygelės estetika ir paprastumas. Jos iliustracijos pačios iššaukia pojūčius, tarsi galėtum jas paliesti. Nesiekėme perkelti knygelės į sceną, tiesiog ieškojome būdų tyrinėti jausmus kartu su vaikais, ir čia sutapo mūsų bei knygelės autorių tikslai.“

Būtent jausmų tyrinėjimas kartu su vaikais tapo viena svarbiausių spektaklio kūrimo krypčių. Čia nėra taisyklių, kaip reikia jaustis, nėra ir siekio vaiką ko nors priverstinai išmokyti. Priešingai – kūrėjai kviečia stabtelėti ir leisti emocijoms atsiskleisti savaip. Todėl vietoje personažų, pasakojančių apie jausmus, scenoje atsiranda erdvė, kurioje kiekvienas gali juos išgyventi savo tempu. Kaip pastebi K. Žernytė, kūnas dažnai pirmasis atpažįsta tai, ko dar nepajėgia įvardyti žodžiai: „Knygelėje visi jausmai turi savo personažus, o scenoje jausmus išgyvensime abstrakčiau. Čia poveikį sukurs ne gyvūnėliai, o pačių vaikų patyrimai – kviesime visu kūnu pažinti įvairius jausmus, juos smalsiai tyrinėti. Tokį formatą pasirinkome tam, kad ir vaikai, ir juos ugdantys suaugusieji mokytųsi atpažinti ir išgyventi savo emocijas, galėtų atrasti sau tinkančių priemonių, kurios galbūt padės kasdienybėje. Norime pasakyti, kad viską jausti galima, ir tai normalu.“

Šis požiūris atsispindi visame spektaklyje – nuo jo struktūros iki sceninės erdvės. Joje beveik nėra ribos tarp scenografijos ir interaktyvaus vyksmo – visi daiktai tampa kvietimu liesti, tyrinėti, išbandyti, užmegzti santykį. Dailininkė Šarūnė Pečiukonytė akcentuoja, kad kuriant šią erdvę svarbiausia buvo galvoti ne apie tai, kaip ji atrodys, o apie tai, kaip bus patiriama: „Dažnai kuriu scenografiją aktyviam žiūrovui – kūdikiams, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems smalsuoliams, akliesiems. Todėl man lygiai taip pat svarbu apgalvoti ir estetinį vaizdą, ir pojūčius, iš kurių susidarys priemonės.“

Spektaklyje „Ką veikia jausmai?“ kiekviena detalė apgalvota taip, kad būtų saugi vaikams, tačiau kartu neapribotų jų vaizduotės. Pasak spektaklio dailininkės, kūrėjams visuomet įdomiausia stebėti tą akimirką, kai vaikai ima naudoti daiktus visai kitaip, nei buvo numatyta: „Vadovaujamės taisykle – jei daiktas, paviršius, spalva, tekstūra ar garsas mums kelia smalsumą, tai greičiausiai ir vaikai ras jame ką nors įdomaus. Tik gali būti, kad jie mus nustebins ir ras šimtą naujų panaudojimo būdų.“

Ko gero, „netikėtumas“ tapo neatsiejamu kūrybinio proceso elementu. Tai netruko pastebėti ir spektaklio aktoriai – interaktyviame spektaklyje aktorius negali iki galo numatyti, kaip į veiksmą sureaguos vaikas. O dirbant su individualių poreikių vaikais, tas nenuspėjamumas gali būti dar ryškesnis. Viena pagrindinių spektaklio nerašytų taisyklių – „valdyti nevaldant“: aktorius laiko spektaklio struktūrą, bet kartu leidžia vaikui būti taip, kaip jam tuo metu norisi būti. Vaikų reakcijos čia ne trikdo spektaklį, o jį kuria. Spektaklio kūrėjai pasakoja, kad ne kartą būtent mažųjų žiūrovų mintys padiktavo naujus sprendimus, kurių nebuvo numatyta repeticijų salėje: „Spektaklio metu vaikų pasiteiraujame, ką, jų manymu, veikia vienas ar kitas jausmas. Neretai šie atsakymai nustebina savo nuoširdumu. Pavyzdžiui, pasiteiravę, ką veikia liūdesys, iš mergaitės sužinojome, kad jis nenori nieko veikti! Vos išgirdę šį atsakymą, puolėme nieko neveikti. Tiksliau, apgaubėme žiūrovus šiuo jausmu, kad jie iš tiesų sau leistų bent akimirką neveikti nieko. Po intensyvaus veiksmo tai – didelis malonumas“, – prisimena aktorius Donatas Mickūnas.

Šiame spektaklyje aktorius atsisako įprasto vedlio vaidmens – jis neveda vaiko ten, kur buvo suplanavęs, bet leidžiasi kartu į kelionę: „Mes tarsi juos palydime atrasti savęs, savų pojūčių, savų emocijų. Pasiūlome jiems sensorinę patirtį ir lydime toliau savęs pažinimo link. Turime nubrėžtas spektaklio-žaidimo ribas, tačiau spektaklį kuria vaikai. Jų patirti išgyvenimai skleidžiasi viso spektaklio metu. Šis spektaklis-žaidimas visada gyvas ir netobulas“, – pastebi aktorė Monika Mikalauskaitė-Baužienė.

Kurdama spektaklį komanda daug laiko praleido susitikimuose su įvairiais vaikais, tarp jų – ir turinčiais individualiųjų poreikių. Šios patirtys padėjo suprasti, kad svarbiausia nėra numatyti visų situacijų, daug svarbiau išmokti būti šalia ir priimti kiekvieną vaiką tokį, koks jis tą dieną ateina. Aktorė M. Mikalauskaitė-Baužienė dalijasi: „Šio proceso metu svarbiausia yra būti čia ir dabar. Klausyti, matyti ir jausti – kaip jaučiasi vaikai, kaip reaguoja jų tėvai. Negalime žinoti kiekvieno ateinančio vaiko poreikio, numatyti jų elgesio ar reakcijos, tačiau žinome tam tikrus veiksmus, ką daryti vienokiai ar kitokiai situacijai ištikus. Daug žinių ir įkvėpimo suteikė „Pojūčių teatro“ įkūrėjos ir puoselėtojos Karolina Žernytė ir Šarūnė Pečiukonytė. Jų daugelį metų plėtojama sensorinio teatro idėja įkvėpė ir mus, o sukaupta patirtis labai padėjo įsigilinti, geriau suprasti ir pajausti. Taip pat žiūrėjome nemažai dokumentikos apie individualiųjų poreikių turinčius žmones, skaitėme, klausėmės Paulinos Kuraitienės paskaitos ir jos dalijimosi patirtimi. Vis dėlto manau, kad svarbiausia – vadovautis širdimi ir leisti sau tuo metu smarkiai papykti, smarkiai pasidžiaugti ir kartu su vaikais išgyventi šį spektaklį. Kartais tiesiog BŪTI šalia jų yra didelis laimėjimas.“

Spektaklio kūrimo procesas keičia ne tik vaikus, bet ir pačius kūrėjus. Tuo įsitikino ir jaunosios kartos aktorė Eva Kavaliauskaitė, kuriai darbas šiame projekte tapo pirmąja tokio pobūdžio patirtimi teatre: „Jaučiuosi labai dėkinga gavusi galimybę dalyvauti šiame projekte. Man jame patinka viskas: pats procesas, susitikimai su vaikais, žmonės, su kuriais tenka dirbti, ar su kuriais teko susipažinti kuriant spektaklį. Jaučiuosi labai paaugusi kaip aktorė, kolegė ir kaip žmogus.“ Pasak aktorės, dirbant su vaikais neįmanoma iš anksto pasiruošti kiekvienai situacijai. Kiekvienas spektaklis tampa savotišku nuotykiu: „Mano didžiausias asmeninis iššūkis šiame darbe yra jausti, kaip paskirstyti savo šypseną ir energiją ir kaip neatiduoti visko per pirmą akimirką scenoje. Kiekviena akimirka yra nenuspėjama, tarsi amerikietiški kalneliai, žaidimas, bet tuo tai ir yra žavu.“

Spektaklio patirtis nesibaigia jam pasibaigus. Spektaklio-žaidimo „Ką veikia jausmai?“ kūrėjai tikisi, kad svarbiausi pokyčiai išryškės grįžus namo. Galbūt supykęs vaikas vietoj draudimo išgirs kvietimą saugiai išjudinti pyktį. Galbūt suaugusysis kitaip pažvelgs į ašaras ar nerimą. O gal tiesiog abu supras, kad jausmams nereikia skubėti dingti. Kaip sako Karolina Žernytė, būtent toks ir yra didžiausias šio spektaklio siekis: „Tikras stebuklas įvyktų, jei vaikas, dalyvavęs spektaklyje, pats susirastų pagalbos savo aplinkoje – supykęs imtų stumti, traukti, tempti, o jo tėvai jam leistų tol, kol nurims. Arba jei vaikui per daug susijaudinus, mokytojos pakviestų pasisupti ir taip kartu nurimtų. Spektaklis iš esmės yra apie koreguliaciją. Apie tai, kad ir vaikui, ir suaugusiajam kartais reikia pagalbos ir pripažinimo, kad galėtų jausti, o ne bėgti nuo jausmų.“

Apie tokį santykį su jausmais kalba ir aktorius Donatas, kviesdamas į juos pažvelgti smalsiai ir atvirai: „Jausmai ypač nemėgsta būti pamiršti ar nesvarbūs. Dažniausiai jie trokšta būti pamatyti ir išgirsti. Jie visuomet apsidžiaugia, kai į juos pažvelgiame su smalsumu, polinkiu tyrinėti ir noru žaisti. Būtent į tokį santykį norisi pakviesti kiekvieną.“

Interaktyvaus spektaklio-žaidimo „Ką veikia jausmai?“ premjera – jau rugsėjo 11 ir 12 d. Klaipėdos lėlių teatre. Spektaklis-žaidimas nėra vien apie jausmus – jis apie žmogų, kuris mokosi su jais būti. Ir apie teatrą, kuriame svarbiausia ne tai, kas vyksta scenoje, o tai, kas po truputį ima vykti kiekviename iš mūsų.

The post Į premjerą kviečia spektaklis-žaidimas „Ką veikia jausmai?“ appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Šį baltą lapą Klaipėdos lėlių teatras atvers premjera. Rugsėjo 11 ir 12 d. sezoną pradės režisierės, „Pojūčių teatro“ įkūrėjos Karolinos Žernytės spektaklis „Ką veikia jausmai?“. Tai interaktyvi pojūčių kelionė, kviečianti vaikus ir jų artimuosius pažinti emocijų pasaulį per žaidimą, judesį ir kūrybinius pratimus. Spektaklyje Baimė, Pyktis, Liūdesys, Džiaugsmas ir kiti jausmai tampa gyvais personažais, padedančiais mokytis atpažinti, įvardyti ir reguliuoti emocijas. Spektaklis, įkvėptas Tinos Oziewicz ir Aleksandros Zając knygos „Ką veikia jausmai?“, sukurtas remiantis patirtimi bei santykiu grįstos terapijos principais, todėl ypač tinka ikimokyklinio amžiaus vaikams, individualių poreikių turintiems žiūrovams bei visoms šeimoms, ieškančioms būdų kalbėtis apie jausmus.

Sezono atidarymą papildys dar vienas kūrybinis akcentas – bendradarbiaujant su animacijos ir videožaidimų festivaliu „BLON“ Klaipėdos lėlių teatre rugsėjo 11–12 d. veiks lėlinės stop kadro animacijos paroda. Joje lankytojai galės iš arti susipažinti su lėlėmis ir personažais, sukurtais animaciniams filmams „Pasakos iš paslaptingo sodo“, „Prašau“, „INVAZIJA!“ ir „Pingvinas ir Balandis“ bei susitikti su parodos autoriais. Lėlinė stop kadro animacija – tai technika, kai fizinės lėlės ar figūros fotografuojamos kaskart nežymiai pakeitus padėtį, taip sukuriant iliuziją, kad jos juda savarankiškai.

Naująjį sezoną lydės ir tradicija tapę bei nauji susitikimai su žiūrovais. Gruodžio 3 d. duris atvers klaipėdiečių itin pamėgtas „Kalėdų Senelio namelis“, o 2027 m. pavasarį teatras pristatys dar vieną premjerą vaikams. Kaip ir kasmet, kiekvieną savaitgalį teatras spektakliuose lauks kūdikių, vaikų, šeimų, jaunimo, studentų, suaugusiųjų ir senjorų. Klaipėdos lėlių teatras išlieka vieninteliu profesionaliu teatru Vakarų Lietuvoje, nuolat rodančiu spektaklius vaikams viso sezono metu. „Klaipėdos lėlių teatro komanda ir šį sezoną jautriai bei atsakingai atlieps svarbiausios savo auditorijos – vaikų ir jų šeimų – poreikius. Spektakliai, edukacijos, gastrolės, mokymai ir kitos teatro veiklos bus kryptingai orientuotos į vaiką, jo emocinį, kūrybinį ir kultūrinį augimą. Mums svarbu kurti erdvę, kurioje šiuolaikinis vaikas galėtų bent trumpam atsitraukti nuo technologijų, patirti gyvą susitikimą su menu, svajoti, kurti, augti ir pažinti pasaulį. Ne mažiau svarbu, kad šiame kelyje jį lydėtų palaikanti bendruomenė – šeima, mokytojai, kūrėjai“, – dalijasi Klaipėdos lėlių teatro direktorė Aušra Juknevičienė.

Svarbi teatro veiklos dalis išlieka edukacija. Kaip jau įprasta, darbo dienomis ugdymo įstaigų grupės bus kviečiamos į teatralizuotas edukacijas Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre. Čia šį sezoną nestigs ir kitų edukacinių veiklų, kviečiančių pažinti lėlių teatro pasaulį. Viena iš jų – lėlių ir objektų ekspozicija „Lėlių teatras: nuo šviesos iki formos“. Parodoje – ne tik galimybė susipažinti su skirtingomis lėlių rūšimis, bet ir patiems išbandyti šešėlių teatro galimybes.

Dar viena Edukacinio centro naujiena – „Dirbtuvėlėlės“! Tai kas mėnesį organizuojamos kūrybinės dirbtuvės su teatro lėlininkais. Jose dalyviai kurs šešėlines, lazdelines ar pirštinines lėles, mokysis jas valdyti ir patys taps mažų teatrinių istorijų kūrėjais. Kita nauja iniciatyva kvies mokyklas vienai dienai klasę perkelti į teatro edukacinį centrą – čia pamokos vyktų kūrybinėje aplinkoje, leidžiančioje mokymąsi papildyti gyvu susitikimu su teatro menininkais. Nuo 2027 m. pedagogams bus siūloma ir speciali profesinio tobulėjimo programa, skirta lėlių teatro galimybėms ugdymo procese.

Naujajame sezone Klaipėdos lėlių teatras aktyviai tęs tarptautinę veiklą. Spektaklis „Transportas: Prisisekite saugos diržus!“ rugpjūtį jau lankėsi Helsinkyje, prieš akis – Mariboras, Liubliana, Portas, Miunchenas ir Berlynas, o spalio 28–29 d. Miunchene bus pristatytas spektaklis „Bučiuojant pelenus“. Tarptautiniai kvietimai dar kartą patvirtina, kad Klaipėdoje kuriamas lėlių teatras įdomus ir aktualus ne tik Lietuvos, bet ir Europos auditorijai. Džiugi žinia, kad spalio pabaigoje Klaipėdos lėlių teatre svečiuosis draugai iš Latvijos – Liepojos lėlių teatras klaipėdiečiams ir miesto svečiams rodys lėlių spektaklį suaugusiesiems „Metamorfozės“ ir lėlių spektaklį vaikams „Aš ir mano mama“.

Pavasarį, balandžio 22–25 dienomis, Klaipėda ir vėl taps tarptautiniu lėlių teatro centru – čia vyks festivalis „Materia Magica“, subursiantis menininkus iš Prancūzijos, Kanados, Vokietijos, Estijos, Čekijos ir Lietuvos. Festivalis taps puikia proga ne tik pamatyti išskirtinius spektaklius, bet ir patirti, kokiomis kryptimis šiandien juda šiuolaikinis lėlių ir objektų teatras.

Naujasis Klaipėdos lėlių teatro sezonas – jau rugsėjo 11 d. Tęsdamas suplanuotas veiklas ir įgyvendindamas numatytus projektus, šį sezoną teatras sieks išlaikyti atvirumą pokyčiams ir naujoms idėjoms. Su balto lapo lengvumu ir smalsumu, atsiveriant vis naujoms spalvoms, formoms ir sumanymams – tam, kad teatras galėtų augti ir judėti pirmyn.

The post Naujas sezonas Klaipėdos lėlių teatre: nuo premjerų iki tarptautinio festivalio appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Priešais mus gulėjo baltas lapas ir supratome, kad ir mes norime šitaip pabūti, kaip baltas lapas – priimantis, švarus, atviras tam, kas dar tik ateina. Ne tam, kad nubrauktume tai, kas buvo, atvirkščiai – visa, ką jau sukūrėme, yra su mumis. Tiesiog pajutome, kad kartais reikia atsiversti naują puslapį ir palikti jame vietos tam, ko dar nežinome.

Iš tiesų, greitai, tiesiog neįtikėtinai greitai, dar iki rašant šį tekstą, tas lapas priešais mus ir užsipildė – mums atėjo tiesiog nuostabių minčių, ką norime daryti, ką norime keisti, ir kur norime eiti. Ir šis lengvumas mus taip įkvėpė, kad norime balto lapo idėją pasilikti su savimi ir toliau – būti tuo baltu lapu, priimančiu, atviru. Tikinčiu, kad tai, kas ateis, yra reikalinga, galbūt net būtina tam, kad galėtume augti. Suprantančiu, kad net jei kažkas ne pagal planą, gal tai tiesiog ne tas planas.

Būti lapu, kuriame vis dar galima nupiešti ką nors nauja, netikėta; net jei nuo trintuko jau pradilo paviršius, net jei jau flomasteriai neryškiai spalvina. Bet juk visada galima dar paimti akvarelę, guašą, galima priklijuoti kitą lapą ir viską paversti nauja kokybe.

Turbūt visi gyvename stipriame pokyčių laike. Todėl naujajame sezone norime palinkėti lengvumo – visiems ir viskame. Būkime lengvi ir balti, tarsi debesys.

Mylintys –
Klaipėdos lėlių teatro žmonės ir lėlės

The post Pradedame naują sezoną! Būkime lengvi ir balti, tarsi debesys. appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Ši interaktyvi kelionė įtrauks, išjudins ir padės atrasti, kaip kūnas gali tapti patikimu pagalbininku atpažįstant ir reguliuojant emocijas. Kiekvienas scenoje pasirodantis personažas – vis kitas jausmas – kvies į naują žaidimą ir pasiūlys paprastus, tačiau veiksmingus būdus nusiraminti, saugiai išreikšti pyktį, susitelkti ar geriau pajusti save.

Spektaklis įkvėptas jaukios Tinos Oziewicz ir Aleksandros Zając knygos „Ką veikia jausmai?“, kurioje kiekvienas jausmas tampa veikėju – savitu, žaismingu padarėliu. Šiame spektaklyje emocijų pažinimas vyksta per žaidimą ir kūrybinius pratimus. Kiekvienas pratimas, judesys ir scenoje naudojama priemonė kruopščiai apgalvoti, sukurti ir atrinkti remiantis patirtimi bei santykiu grįstos terapijos principais.

„Ką veikia jausmai?“ ypač tinka ikimokyklinio amžiaus vaikams ir individualiųjų poreikių žiūrovams, besimokantiems atpažinti, įvardyti ir reguliuoti savo jausmus. Įvairių faktūrų, svorio, formų ir kitų savybių objektai tampa ne tik scenos dalimi, bet ir kvietimu tyrinėti, žaisti bei atrasti. Jie gali įkvėpti ir suaugusiuosius – tėvus, pedagogus ar kitus ugdytojus – parsinešti spektaklio patirtis į kasdienybę ir toliau kurti žaismingą, saugų ryšį su vaikais.

Spektaklio režisierė – Karolina Žernytė, dailininkė – Šarūnė Pečiukonytė, kompozitoriai: Ieva Baranauskaitė ir Mykolas Baranauskas, aktoriai: Monika Mikalauskaitė-Baužienė, Donatas Mickūnas, Eva Kavaliauskaitė. Konsultantė terapinių praktikų klausimais – Paulina Kuraitienė.

Spektaklio premjera – rugsėjo 11, 12 d. Klaipėdos lėlių teatre. Spektaklis sukurtas remiantis ilgamete „Pojūčių teatro“ metodika ir „DIR/Floortime“ terapijos principais. Viename spektaklyje gali dalyvauti iki 10 šeimų arba iki 13 vaikų grupė kartu su mokytojais ir asistentais. Bilietus į spektaklį platina www.bilietai.lt.

The post Rugsėjį Klaipėdos lėlių teatre – interaktyvaus spektaklio-žaidimo „Ką veikia jausmai?“ premjera appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

Pušynų takais, jurginų žiedais, ryto rūkais ateina rugsėjis, o su juo – ir nuostabūs, puikūs, jaukūs, mieli, mylintys Klaipėdos lėlių teatro spektakliai!
Labai jūsų pasiilgome.

Primename, kad iki rugpjūčio 31 d. visiems bilietams (išskyrus į premjerinį spektaklį „Ką veikia jausmai?“) taikoma vasaros nuolaida! Čiupkite bilietų ir sau, ir draugui, ir kaimynui, ir tetai:

Pirkti bilietą čia

REPERTUARAS 2026

RUGSĖJIS

11 d. 18.30 val. PREMJERA! Interaktyvus spektaklis-žaidimas KĄ VEIKIA JAUSMAI? 3+
12 d. 12 val. PREMJERA! Interaktyvus spektaklis-žaidimas KĄ VEIKIA JAUSMAI? 3+
13 d. 12 val. lėlių spektaklis RAUDONKEPURAITĖ 3+

19 d. 12 val. lėlių spektaklis DĖDULĖ PETSONAS IR JO KATINAS FINDUSAS 4+
20 d. 12 val. lėlių spektaklis KAD TAVE ŽĄSIS! 5+

26 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.
27 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.

SPALIS

1 d. 18.30 val. marionečių spektaklis KARVĖ YRA MEILĖ 16+

3 d. 12 val. lėlių spektaklis NEPAPRASTA EDVARDO TIULEINO KELIONĖ 3+
4 d. 10 val. ir 11.30 val. interaktyvus judesio ir objektų spektaklis BE GALO, BE KRAŠTO 6–24 mėn.

10 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.
11 d. 12 val. PREMJERA! Interaktyvus spektaklis-žaidimas KĄ VEIKIA JAUSMAI? 3+

15 d. 18.30 val. marionečių spektaklis BUČIUOJANT PELENUS 16+

17 d. 12 val. lėlių spektaklis DĖDULĖ PETSONAS IR JO KATINAS FINDUSAS 4+
18 d. 12 val. lėlių spektaklis RAUDONKEPURAITĖ 3+

24 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.

LAPKRITIS

7 d. 12 val. lėlių spektaklis DĖDULĖ PETSONAS IR JO KATINAS 4+
8 d. 12 val. lėlių spektaklis NEPAPARSTA EDVARDO TIULEINO KELIONĖ 3+

14 d. 12 val. lėlių spektaklis KAD TAVE ŽĄSIS! 5+
15 d. 10 val. ir 11.30 val. lėlių ir objektų spektaklis SPUST GLUST 10–30 mėn.

21 d. 12 val. miniatiūrų spektaklis ISTORIJOS IŠ „FLUXUS“ DĖŽUTĖS 5+
22 d. 12 val. PREMJERA! Interaktyvus spektaklis-žaidimas KĄ VEIKIA JAUSMAI? 3+

28 d. 12 val. lėlių spektaklis RAUDONKEPURAITĖ 3+

The post NAUJO SEZONO REPERTUARAS! appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.

VIRGINIJA RIMKAITĖ

Jūsų profesinis kelias prasidėjo nuo dramos režisūros studijų ir aktorystės įvairiuose draminio teatro spektakliuose, tačiau jau beveik dešimtmetį esate ir Klaipėdos lėlių teatro aktorius. Dramos teatre aktorius, jo kūnas yra vienas pagrindinių išraiškos instrumentų, o lėlių teatre jis tarsi atsitraukia už objekto. Kaip jaučiatės tarp šių dviejų teatrinių logikų – ar tai dialogas, ar nuolatinė vidinė įtampa?

Didelės vidinės įtampos tikrai nejaučiu, bet sutinku, kad tai – dvi skirtingos teatrinės logikos. Iš pradžių, žinoma, buvo sunku – prieš tai neteko susidurti su lėlių ar objektų teatru. Instinktas būti dėmesio centre buvo akivaizdus, kartais įsijautęs net pamiršdavau, kad rankoje – lėlė. Tiesą sakant, dar ir dabar kolegos juokiasi, nes kai žiūrovai nemato, mano veidas įgarsinant lėles tebedirba šimtu procentų. Vis dėlto manau, kad svarbiausia yra procesas – kuo daugiau dirbi, repetuoji, tuo tą logiką lengviau perprasti. O kaip aktorius džiaugiuosi turėdamas galimybę išbandyti įvairias teatro rūšis, jaučiu, kad tai padeda būti įdomesniu, nestandartiniu aktoriumi. Mielai priimu bet kokius iššūkius ir visada džiaugiuosi patirdamas naujus atradimus.

Kaip lėlių teatras atsirado jūsų profesiniame kelyje?

Visiškai atsitiktinai, ieškojau darbo, atėjau ir likau.

Palyginti su dramos teatru, lėlių teatras dažnai veikia per tarpininkus – objektus, metaforas, vaizdus. Kas jums pačiam šiame teatre yra esmingai svarbu?

Žinoma, lėlių ir objektų teatras yra labai vizualus, metaforiškas, bet kartu – svarbu ir tekstas. Kaip įtaigiai kalbėti lėlės ar objekto balsu. Aš esu teksto mėgėjas: jeigu spektaklyje yra tekstas, dramaturgija – ji turi nuskambėti.

Teko laimė kartu kurti ne vieną lėlių teatro spektaklį. Nesunku pastebėti, kad jūs visada ne tik vaidinate, bet ir aktyviai prisidedate prie spektaklių kūrimo – jūsų improvizacijos, pasiūlymai ir asociacijų laisvė dažnai tampa kūrybiniais posūkiais, režisūriniais sprendimais. Kaip manote, ką jūs, kaip dramos teatro aktorius ir režisierius, įnešate į lėlių teatrą?

Nežinau, įnešu tą, ką galiu. Manau, kad kiekvienas kūrėjas įneša savo dalį. Taip, man patinka improvizuoti, gal kartais ir „parežisuoti“, bet kiekvienas procesas vis kitoks. Ne kiekvienas režisierius tai leidžia, o ir reikia jausti ribas. Bet man tai susiję su užsidegimu – jeigu jaučiu, kad gimsta kas nors gražaus, noriu kuo daugiau prisidėti prie bendro tikslo.

Kūrybiniame kelyje esate išbandęs skirtingas teatro formas, vaidybos būdus ir kūrybinius vaidmenis – nuo dramos iki lėlių teatro, nuo atlikėjo iki bendraautorio. Kurioje iš šių sričių labiausiai jaučiatės esantis savo vietoje?

Geriausiai jaučiuosi scenoje, o koks tai žanras, man nebesvarbu. Visi spektakliai labai skirtingi ir žavūs. Labiausiai man turbūt ir patinka, kad vieną dieną gali vaidinti kameriniame lėlių spektaklyje vos trisdešimčiai žiūrovų, kurie sėdi kartu su tavimi scenoje, ir gali net jausti, kaip jie kvėpuoja, o kitą dieną jau būti didžiojoje scenoje, kur žiūrovų penki šimtai.

Per savo kūrybinę karjerą esate sukūręs įvairių vaidmenų – nuo psichologiškai artimų iki labiau fizinių, lėlių teatro diktuojamų formų. Kaip pats suprantate aktorinį vaidmenį: ar tai labiau užduotis, kurią reikia atlikti, ar naujos tapatybės, kuri jus laikinai perrašo, atsiradimas?

Nėra vieno atsakymo ar šablono. Labiau žiūriu į tai kaip ko nors naujo atsiradimą, nemėgstu žiūrėti kaip į užduotį, kurią reikia atlikti. Bet būna visaip. Kartais atrodo, kad režisierius tau suformuoja užduotį ir ją atlieki, bet vis tiek lauki, kol kuriuo nors metu įvyks lūžis ir gims tas personažas. Kiekvienas vaidmuo kažką palieka ir manyje – su kai kuriais susigyvenu ir net gyvenime panaudoju jų logiką ar frazes. Visi personažai ar spektakliai mane praturtina, bet kardinaliai nepasikeičiu. Būtų juokinga, jei, susigyvenęs su personažu, kurį kūrei, keistumeisi po kiekvieno spektaklio. Turi išlikti savimi.
O kiti vaidmenys lieka labai tolimi, bet padeda perprasti žmones. Daug ką suprantu ir daug išmokstu iš kuriamų personažų. Spektaklis – tai atskiras pasaulis ir gyvenimas, tik labai suspaustas į trumpą laiką. Vaidmens kūrimas neišvengiamai susijęs su analize ir psichologija.

Ar teatro yra ir kasdienybėje – bendraujant su žmonėmis, situacijose, kuriose tarsi savaime keičiasi vaidmenys ir perspektyvos?

Taip, teatro yra visur, jeigu nori – gali tai įžvelgti arba ne. Rimtas klausimas, į kurį atsakysiu nerimtai: kiekvieną dieną išsikviečiu bent po keletą personažų ir pabūnu jais namuose. Tik daug iš tų personažų dar nebuvo perkelti į sceną. Turiu visą arsenalą ir laukiu, kada jie tiks kuriam nors spektakliui.

Ar jums, kaip aktoriui, iš esmės reikalinga scena – kaip fizinė ir simbolinė erdvė, ar kūryba gali vykti ir už jos ribų, išlaikant tą patį teatrinį intensyvumą?

Klasikinė scena, teatras turi savitos magijos. Man patinka tiek būti tos magijos dalimi, tiek mėgautis ja kaip žiūrovui. Bet kūryba ir teatras tuo neapsiriboja – išeidamas iš scenos, į gatvę, industrines erdves, teatras grįžta prie ištakų. Jis yra visur ir visur gali išgyventi. Daug keliaujame po Europos festivalius, pasirodymai vyksta įvairiausiose vietose – nuo senos traukinių stoties iki automatinių kaltų gamyklos. Visur susikuria skirtinga atmosfera, kartu – nauja patirtis tiek mums, spektaklius tokiose erdvėse vaidinantiems, tiek žiūrovams.

Turite gražų gebėjimą: tarptautiniuose projektuose, gastrolėse labai natūraliai ir greitai užmezgate ryšius su užsienio trupėmis, tampate savas skirtinguose kontekstuose. Kas leidžia taip lengvai bendrauti ir peržengti skirtingų teatrinių kultūrų ribas? Ką jums pačiam duoda šie susitikimai?

Dažnai tai nutinka natūraliai: esu smalsus, domiuosi politika, mėgstu keliauti ir pažinti kitas kultūras. O čia juk kolegos, visada įdomu sužinoti, kuo jie gyvena, su kokiomis problemomis susiduria. Mėgstu tarptautinius projektus, patinka susipažinti su skirtingomis kultūromis ir jų požiūriu į teatrą. Taip užsimezga draugystės, kurios tęsiasi ilgai. Visada smagu po to susitikti festivaliuose.

Kas jums pačiam šiandien yra teatras?

Šiuo metu teatras yra mano gyvenimas. Čia randu pilnatvę kaip žmogus. Nors kartais ir atrodo, kad visko kiek per daug, vis tiek be teatro negaliu. Po atostogų būnu pasiilgęs scenos, kūrybinio proceso. Atrodo, kažko trūksta. Manau, kiekvienam kūrėjui reikia kurti, išleisti emocijas, pasinerti į kitus pasaulius, pabėgti nuo buities.

Kiek, jūsų manymu, teatras šiandien vis dar geba keisti žiūrovą – ar jis labiau veikia kaip veidrodis, ar kaip erdvė, išjudinanti vidinį žmogaus mąstymą? O gal teatras neturi keisti?

Nežinau, kiek jis sugeba ir ar būtinai turi keisti. Teatras, manau, pirmiausia yra pramoga. Žinoma, kai kuriems spektakliams toli gražu iki pramogos, bet kiekvienas žiūrovas turi išsinešti tai, kas jam svarbu ar suprantama.
Visai kas kita spektakliai, skirti vaikams, – čia aš matau misiją. Auginti naują žiūrovų kartą, spektakliuose arba po jų su vaikais kalbėtis temomis, kuriomis galbūt niekas su jais šiaip nesikalba. Lavinti jų fantaziją, supratimą, kaip veikia metafora. Suaugusieji gali rinktis spektaklius, adekvačiai įvertinti, kas gerai, o kas ne. Jiems nebūtina sutikti su tuo, kas vyksta scenoje. O vaikams yra kitaip. Todėl vaidindamas ir kurdamas vaikams jaučiu didesnę atsakomybę.

Jūsų kūrybinėje biografijoje – ne vienas tarptautinis projektas ir sėkmingai įvertinti spektakliai: naujausia premjera „Transportas: Prisisekite saugos diržus!“, kartu su partneriais keliaujanti po garsiausius lėlių teatro festivalius, tarptautiniai spektakliai „Tunelis“ ir „Didysis sprogimas“, pelnę „Auksinį scenos kryžių“. Ką jums, kaip aktoriui ir kūrėjui, duoda įvertinimai ir nuolatinis judėjimas?

Apdovanojimai visada yra malonu, paglosto ego, o aktoriai dažniausiai jį turi nemažą. Bet kartu tai motyvuoja, supranti, kad eini geru keliu. Kūryboje būna akimirkų, kai atrodo, kad nebežinai, ar darai tai, ką reikia, kai viršų ima vidinis kritikas. Menininkai jautrūs, todėl tas įvertinimas ar geras žodis kartais labai padeda neįsisukti į blogų minčių ratą.

7md. Nr. 22 (1599), 2026-06-05
V. Rimkaitės, D. Bielkausko, D. Putino nuotraukos

The post Spektaklis – gyvenimas, suspaustas į trumpą laiką. Pokalbis su aktoriumi Kęstučiu Bručkumi appeared first on Klaipėdos lėlių teatras.