Kalėdų Senelio namelis užvėrė duris

2022, gruodžio 27 0 komentarų

Brangieji, penktadienį Kalėdų Senelis užvėrė savo jaukiojo namelio duris.

Ačiū jums visiems, kad buvote su mumis, dalijotės savo svajonėmis, eilėmis, šypsenomis.
Penktadienį, kai paskutinis vaikeliukas išėjo iš namelio, Kalėdų Senelis mąsliai parimęs sėdėjo prie langelio, o Eglutė vis kuitėsi ir kuitėsi spintose, ieškodama senų Senelio stiklainių: „Būtinai reikia išplauti“ pasakė ji mums, o tada stovėjo ir plovė. Abu nugrimzdo į tylą. Kai paklausdavom, ar viskas gerai, abu kartojo, kad taip, gerų gereliausiai, bet mes niekaip negalėjome nematyti aprasojusių Kalėdų Senelio akinių ir kaip jis karts nuo karto juos nusiėmęs raštuota nosine šluostosi akis. Niekaip negalėjom nematyti, kaip Eglutė plauna ir plauna vis tą patį stiklainiuką, visur aplinkui tykštant vandens lašeliams. Ilgai taip jie buvo. Mes irgi vaikščiojome tylūs, kažkas pradėjo rūšiuoti daiktelius, kažkas jau šluostė dulkes, kažkas traukė iš sandėliuko šluotą. Visi užsiėmėm darbeliais. O Kalėdų Senelis vis žiūrėjo pro langelį, galiausiai atsiduso, pasakė „Gražu“ ir kažkur nuėjo. Mes gerbėme Senelio privatumą, toliau buvome savo improvizuotoje buityje. Iš tikrųjų, tai buvome taip pasinėrę į darbus ir apmąstymus, kad net nepastebėjome, kad ir Eglutės nėra kambaryje. Tai pagaliau supratę puolėme jų ieškoti. Ir ten ieškojome, ir ten ieškojome.

Suradome juos tyliai besišnekučiuojančius Kalėdų Senelio Šviesių Minčių Centre. Kalėdų Senelis pasakojo Eglutei apie nuostabius jūsų laiškus, eilėraščius, gražias svajones, eilėraščius, juoką ir meilę, Eglutė krykštavo iš laimės prisimindama, kaip puikiai kartu viską puošėte ir dekoravote, kiek visko atradote ir patyrėte. Tiek daug grožio. Tiek daug meilės.

Mes, jaukiai sugulę Kalėdų Senelio lovoje, klausėmės jų pasakojimų, žvelgėme į nuo šviesių minčių tviskančią Eglutę ir patenkintą Senelį, patys prisipildėme šviesumos ir laimės. Ilgai taip buvome – buvo daug ko prisiminti, norėjosi viską aptarti, išsakyti, pasidžiaugti, kiekvieną prisiminimą apkabinti, paglostyti. Pamažu pradėjome svajoti – apie dabartį, apie ateitį.
Kalėdų Senelis ir Eglutė jau dabar svajoja apie kitus metus ir kitus susitikimus su jumis namelyje.

Na, o kai paklausėme, o ką gi jie veiks per stebuklų kupinas šv. Kūčias, Kalėdų Senelis tik nusijuokė sakydamas, kad jam reikės į naktinę, o Eglutė paslaptingai šyptelėjo ir tarstelėjo, kad matė Klaipėdoje kelis liūdnus plotus – būtų gerai padekoruoti.

Ir šventinį šeštadienio rytą visas gatves gatveles, kiemus kiemelius, stogus ir laiptus, alėjas ir aikštes, vandenis ir žemę užliejo saulė