Klaipėdos lėlių teatras duris atveria su spektaklio „Istorijos iš FLUXUS dėžutės“ premjera

2021, balandžio 30 0 komentarų

Po ilgo ir kantraus laukimo Klaipėdos lėlių teatras pagaliau sveikinasi su žiūrovais – gegužės 1 d. duris teatras atveria su dar rudenį turėjusia vykti miniatiūrų spektaklio „Istorijos iš FLUXUS dėžutės“ premjera. Spektaklį kūrė Gintarė Radvilavičiūtė, Virginija Rimkaitė, Renata Valčik, Ieva Parnarauskaitė, Paulius Vendelis, Monika Mikalauskaitė-Baužienė, Kęstutis Bručkus, Vytautas Kairys. Ir nors spektaklio kūrybinei komandai dar sunku patikėti, kad jau visai netrukus susitiks su paslaptingo lėlių pasaulio pasiilgusiais gerbėjais, premjeros Teatras entuziastingai laukia.

Intymioje kamerinėje erdvėje žiūrovai išvys Shaun Tan ir Olgos Tokarczuk pasakų įkvėptas istorijas apie paslaptingą visažinį vandens buivolą, seną medinį arkliuką, su žmogumi gyventi nespėjančią sielą, pamatys dviejų nuolat besiginčijančių brolių keliones į pasaulio kraštą ir daug kitų įdomių, įtraukiančių, intriguojančių istorijų, kalbančių apie gyvenimą, esmę, esmės paieškas ir, svarbiausia, apie pačių istorijų, gyvenančių tarp mūsų, prasmę.

Kiekviena istorija išlenda iš dėžutės ir atgal į ją sugrįžta. Tai tarsi pokštas – „Fluxus“ pokštas: savo laisve režisierei Gintarei Radvilavičiūtei itin imponavęs Jurgio Mačiūno „Fluxus“ judėjimas, o ypač jo žymiosios „Fluxus“ dėžutės, paskatino ir spektaklio istorijas apgyvendinti dėžutėse: „Judėjimo kūrėjai griežtai pasisakė prieš meną-prekę, meną, kaip profesiją, tad savo veiklą priskyrė pokštui. Pasak „Fluxus“ kūrėjų, kiekvienas žmogus gali būti menininkas, kiekvienas vaikas gali pasiimti dėžę ir joje kurti, svarbu kūrybinė laisvė, juokas, žaismė. Norėjosi, kad tose spektaklio dėžutėse apsigyventų trumpos, pamokančios, lengvos, bet prasmingos istorijos – juk viskas aplink mus yra apipinta įvairiausiais pasakojimais, prisiminimais. Mes kalbamės, ir viena istorija keičia kitą, pamirštame, nuo ko pradėjome pokalbį ir nežinome, kuo jį baigsime, tačiau tokie nuogirdų, patirčių ir prisiminimų kupini pašnekesiai, tos istorijos, kuriomis dalijamės, įkvepia, pamoko, galbūt kartais sukrečia, bet mes, ko gero, tiesiog ant jų gyvename“, – pastebi G. Radvilavičiūtė.

Istorijas Klaipėdos lėlių teatro aktoriai pasakos pasitelkdami senus, jau nebenaudojamus daiktus, žaislus, objektus: „Šie daiktai jau savaime savyje turi istorijas: primirštas, kaip primiršti ir patys daiktai. Mes juos prikeliame iš užmaršties, tarytum nuvalome nuo jų dulkes ir atgaiviname naujam gyvenimui“, – pastebi aktorius Vytautas Kairys. Aktorė Monika Mikalauskaitė-Baužienė prisimena, kad vienas įdomiausių momentų – kiekvieną repeticijų rytą apžiūrėti naujas dėžutes: „Kai buvo pati spektaklio kūrimo pradžia ir dar tik rinkomės, su kokiais objektais dirbsime, ateidavome į namelį (repeticijos vyko Klaipėdos lėlių teatro edukaciniame centre), o režisierė vis atnešdavo turguje, antikvarinių baldų ar sendaikčių parduotuvėse rastų dėžučių. Tad įdomiausia buvo patikrinti, kas jose yra, sugalvoti, kas ten galėjo būti, ir kam ta dėžutė priklausė. Buvome kaip vaikai, besidomintys, ką mama parnešė iš parduotuvės.“

Atrasti daiktuose slypinčias istorijas aktoriams vėliau teko dar ne sykį: turbūt „Fluxus“ judėjimo spontaniškumas, žaismingumas ir laisvė lėmė, kad ir spektaklis kurtas daug improvizuojant, žaidžiant, drąsiai ieškant netikėčiausių asociacijų. Aktorius Vytautas Kairys akcentuoja, kad kitaip, ko gero, ir negalėję būti – istorijos trumpos, tad trumpos, spontaniškos, impulsais vedinos buvo ir jų sceninio įgyvendinimo paieškos. Tokia kūrybinė laisvė, pasak V. Kairio, atgaivino jį, kaip kūrėją. Aktorius Kęstutis Bručkus antrina, kad „buvo įdomu, kasdien vis kažkas naujo: nors patys darbo principai nesikeitė, tačiau turinys vėrėsi vis kitu kampu. Buvo smagu ieškoti, kaip papasakoti istorijas be teksto, arba kaip sukurti tam tikrą emociją naudojant tik pateiktus daiktus.“

Kiekviena istorija turi savo raiškos elementus: čia žiūrovai atras ir per šviesos bei šešėlių žaismą gimstančius pasaulius, ir siūlų ritėmis kuriamus reljefus, bus prakalbintas vanduo ir smėlis, senos nuotraukos ir miniatiūrinės skulptūrėlės. Anot Monikos Mikalauskaitės-Baužienės, „nors kartais jau ūždavo galva ir atrodydavo, kad daugiau kurti nebegali, bet praeidavo kokie trys „sausi“ etiudai ir staiga – vėl nauji vaisingi atradimai, patį stebinantys, kaip pavyko taip sugalvoti. Tai ir buvo smagiausia procese: labai daug pasėmėm kūrybiškai, ypatingai tuo laikotarpiu, kai, atrodo, nieko nevyko, viskas buvo uždaryta. O mes turėjome tikrai daug naudingai praleisto laiko – ir kaip žmonės, ir kaip aktoriai.“

Spektaklio kūrybinė komanda vieningai pastebi, kad spektaklyje kiekvienas atras tai, kas miela, atpažįstama ir sava. Linkėdami visiems ir gyvenime patirti bei atrasti daugiau juoko, lengvumo, spontaniškumo miniatiūrų spektaklio „Istorijos iš FLUXUS dėžutės“ kūrėjai lauks visų gegužės 1 ir 15 d. 12, 14 ir 16 val. Klaipėdos lėlių teatre (Turgaus g. 9).

Iki pasimatymo!