Premjera! Šviesos ir materijų spektaklis „Tunelis“

Šviesos ir materijų spektaklis vaikams nuo 5-erių metų

Režisierius, dailininkas, scenografas – Miha Golob
Dramaturgė – Mojca Redjko
Kostiumų dailininkė – Dajana Ljubičić
Kompozitorius – Andrius Šiurys
Vaizdo projekcijų autorius – Borut Kumperščak
Šviesos dailininkas – Gregor Kuhar, Tomas Zinkus
Vaidina: Kęstutis Bručkus, Vytautas Kairys, Renata Kutaitė-Raudonienė, Kamilė Andriuškaitė / Monika Mikalauskaitė-Baužienė
Garso įrašų ir montažo režisierius – Andrius Šiurys
Vaikus kalbino – Aušra Juknevičienė
Prodiuserės: Alja Cerar Mihajlović, Agnė Pulokaitė
Šviesų ir garso operatoriai: Mantvydas Poškus, Paulius Vendelis
Scenografijos, lėlių, rekvizito ir kostiumų gamyba: Polona Černe, Sandra Birjukov, David Klemenčič, Zlatko Djogić, Zoran Srdić, Monika Colja, Smrekca d.o.o., Agnė Jablonskytė
Veidrodžių gamyba: Konveks, Oliver Frlić, s.p.
Nuotraukos – Mitja Vasič

Koprodukcija su Liublianos lėlių teatru (Slovėnija)

Premjera Liublianos lėlių teatre – 2022 m. spalio 10 d.
Premjera Klaipėdos lėlių teatre – 2022 m. spalio 29 d.
Trukmė – 50 min.

ĮSPĖJIMAS: spektaklyje naudojami šviesos efektai, galintys sutrikdyti jautresnius žiūrovus

Organizacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

    „Tunelis“ – tai nepaprastas spektaklis, kuriuo siekiama susidraugauti su tamsa ir mėgautis šviesa lyg gardžiausiu desertu. Pradžioje gali pasirodyti, kad šviesą galima kontroliuoti, o tamsos – nepažinios, keliančios grėsmę – ne. Vis dėlto spektaklyje ši išankstinė nuostata akimirksniu apverčiama aukštyn kojomis – žiupsnelis drąsos ir bendrystės mums leidžia prisijaukinti tamsą ir išmokti ja mėgautis.

    eni beri riki taki
    eisime kartu į naktį
    kur pažvelgsi, ten tamsu
    juoda juoda, net baugu
    eni beni riki taki
    urbu šurbu šmiki šmaki
    pasakysiu tau dalyką slaptą,
    jei suprasi, rasim taką:
    mums tereikia kviestis drąsą,
    nes visos tamsos slepia šviesą
    urbu šurbu šmiki šmaki

    Tunelyje gyvena ir šviesa, ir tamsa. Ten, kur šviesa, ten ir spalva, forma, gylis, atstumas ir judėjimas. Šviesai užgesus tampa tamsu. Tamsoje nematome spalvų, nesuvokiame tikrųjų daiktų formų ir dydžių, be lytėjimo vargiai galime suprasti erdvinį išsidėstymą ar nustatyti atstumus. Šviesoje atsiskleidžiantis pasaulis tamsoje išnyksta, be aiškaus vaizdo garsai išsikraipo. Daugelis žmonių tamsoje patiria nepatogumą. O gal baimę?
    Mes esame be galo skirtingi – vieni drąsesni už kitus; kai kurie ryžtingi, karštakošiai, kiti drovūs, nepajudinami, atsargūs. Plepučiai ir tyleniai. Mėgstantys būti būryje ar priešingai – vienišiai. Mėgstam ir negalim pakęsti skirtingų dalykų. Dėl to, kad esame skirtingi, bijome kitokių dalykų. Ir paprastai nepamatome to, kol tai netampa išties rimta. Bet kada gi jau yra rimta?
    Na, pavyzdžiui…
    Vieną dieną mums žaidžiant įprastus žaidimus kažkas pasiūlo pažaisti su šviesa. Jis ar ji sugalvoja, kaip tą padaryti – atranda jungiklį. Tačiau žaidimas su šviesa tuo pačiu reiškia ir žaidimą su tamsa… O kas, jei jungiklis suges? Ar tuomet vis dar žinosime, kokios spalvos, formos ir dydžio yra pasaulis? Ar žinosime, kur mes. Ir kas mes? Ar netekę spalvos, formos, gylio ir dydžio būsime tokie patys?
    Tuomet, kai iš tikrųjų išsigąstame (aha, gal visa tai rimta!), ateina apsisprendimo akimirka – drąsiai eiti į priekį. Nes tik eidami į priekį pasieksime tikslą, ir tik drąsa mums gali padėti šiame kelyje. Tačiau tam, kad atrastum savyje drąsos, pirmiausia juk reikia patirti baimę, tiesa? Ir kaip nuostabu, kad mūsų daug ir esame skirtingi, kad bijome ne tų pačių dalykų ir bijome skirtingai. Tačiau taip pat kiekvienas esame drąsus, tik savaip, todėl ir su skirtingomis baimėmis kovojame skirtingais būdas. Ir galiausiai tiek žiūrime į tamsą, kad akys prie jos pripranta ir ji liaujasi būti mums svetima. Tuomet keliaujame per ją, švenčiame ją, juokiamės iš jos, o jei panorėtume – galėtume įvaryti ją į kampą ir aptaškyti nuostabiausiomis spalvomis. Patys tampame šviesos jungikliais. (O taip pat spalvų, formų, tekstūrų, dydžių, gylio ir atstumų (o gal artumų) į(iš)jungėjais). Įjungti-išjungti. Įjungti-išjungti. Šviesa-tamsa.

    Spektaklis, kuriame eksperimentuojama su šviesa ir tamsa, žiūrovus kvies į „tamsos žaidimų aikštelę“, kurioje kuriami asociatyvūs vaizdo ir garso paveikslai, žaismingai keliantys klausimus apie baimę ir drąsą. Spektaklyje „Tunelis“ daug dėmesio skiriama pasirinktos materijos galimybių tyrinėjimui atsižvelgiant į jos fizines, chemines, taikomąsias savybes ir simbolines reikšmes. Spektaklyje lėlininkai atgaivina skirtingas tamsos ir šviesos formas, išbando jų judėjimo galimybes, kol pasiekia tašką, kuriame tamsa ir šviesa tampa ne tik jusliniu suvokimu, bet ir raiškos forma. Mažieji žiūrovai tarsi patenka į asociatyvių žaidimų aikštelę, kurioje galima pamiklinti vaizduotę ir sužadinti kūrybiškumą, tuo tarpu suaugusiesiems tai gali tapti proga apmąstyti šią visur mus supančią, neapčiuopiamą substanciją, kurios, regis, praktiškai neįmanoma aprėpti vienu ypu.

    Miha Golob – teatro režisierius, lėlininkas. Gavo ne vieną apdovanojimą už kūrybą lėlių teatro srityje gimtojoje Slovėnijoje ir kitose šalyse. Paprastai savo spektakliuose atsispiria nuo pasirinktos materijos tyrinėjimo ir eksperimentavimo su ja ir kviečia žiūrovą drauge aktyviai ir kūrybiškai dalyvauti šiame procese. 2017 m. sukūrė spektaklį „Akvariumas“, kuris Klaipėdos žiūrovams buvo parodytas 2019 m. tarptautinio teatro festivalio „Materia Magica“ programoje. Spektakliu „Smėlio dėžė“, sukurtu Liublianos lėlių teatre, jis tęsė medžiagiškumo tyrinėjimą, o šią trilogiją užbaigia po šviesos ir tamsos pasaulius keliaujantis spektaklis „Tunelis“, kuris yra projekto „European Mapping“ dalis ir yra sukurtas bendradarbiaujant dviem lėlių teatrams Liublianoje ir Klaipėdoje.

    Daugiau spektaklių kategorijoje Vaikams

    Klaipėdos lėlių teatro rėmėjai ir draugai
    lkt
    kms
    Klaipeda-+-Klaipeda-vert-sm
    LKI-juodas-skaidrus-1200px-1024x586
    ob
    liv
    erasmus
    norden1
    balticum
    vakaru-ekspresas
    laluna
    atsis
    svajoniu-vejos
    unima
    (internetui--jpeg)-(1)